Rinkoje  granulinių katilų pasiūla yra pakankamai plati, labai skiriasi ir panašios galios katilų kainos.                                                                                                                                                                                         
Bandykime palyginti dažniausiai naudojamų granulinių katilų (apie 20 kW galios) kai kurias esmines charakteristikas. Katilai ženkliai skiriasi ne tik savo išmatavimais, bet ir degimo proceso reguliavimo galimybėmis. Tačiau  pateikiami duomenys apie  granulių degimo proceso valdymą ir reguliavimą katile aprašomi labai minimaliai ir aptakiai, nors būtent tai  leidžia ženkliai taupyti kurą.                                                                                                                                             

     Lietuvoje parduodami  įvairių gamintojų granuliniai katilai. Dalis jų - tai katilai „Vienybė“, OPOP, Klimosz, Kostrzewa ir kt. – kai prie standartinių kieto kuro katilų gamintojas pritaiko medienos granulių deginimo įrangą ir tokį katilą pristato kaip granulinį - ( vandens tūris juose paprastai būna tik 35-70 l ). Tokiame katile, deginant granules, ženkliai padidėja  katilo degiklio paleidimų – stabdymų skaičius, o tai didina ir bendras kuro sąnaudas, yra sudetinga užtikrinti optimalų medienos granulių degimo proceso reguliavimą, padidėja oro tarša.

     Kiti katilai yra skiri tik medienos granulių deginimui. Automatizuoto medienos granulių deginimo pradininkų švedijos  firmų NIBE, Janfire, Baxi, Ariterm, Effecta  granuliniuose katiluose vandens tūris  yra nuo 125  iki 200 l, Estijoje gaminamo katilo Pelle vandens tūris – 165 l. Tokiuose katiluose pasiekus užduotą vandens temperatūrą degiklis yra stabdomas,  pasiekiamas maksimalus  katilo degiklio prastovos  ir darbo optimalia galia laikas. Dirbant katilui optimalia galia nesusidaro ir nesikaupia dervos kamine, maksimaliai sumažinama oro tarša degimo produktais.        

     Lietuvoje žiemos metu lauko oro temperatūra  dažnai būna artima 0ºC, tad granuliniai katilai didžiąją laiko dalį būna priversti dirbti esant mažam šilumos poreikiui. Dirbant tokiomis sąlygomis, dėl savo galimybės akumuliuoti šilumą žymiai efektyviau dirbs katilas, kuriame vandens tūris bus didesnis.Kodėl?                                                                                                                             

     Granuliniuose katiluose degimo proceso valdymas  vykdomas pilnai stabdant degiklį (pasiekus užduotą vandens temperatūrą katile), arba degikliui pereinant dirbti į pažemintą darbo režimą ( 10-20 % galia). Šiuo atvėju kuras deginamas grynai liepsnos palaikymui, ženkliai krenta katilo nvk ir išeinančių degimo produktų temperatūra, padidėja oro tarša. Dėl šios priežasties ant kamino sienelių išsiskiria kondensatas,  susidaro ir  kaupiasi sunkiai nuvalomos dervos (kondensato susidarymą kamine apsprendžia degimo produktų temperatūra, - kaip taisyklė, ši temperatūra neturi būti žemesnė nei 80ºC vieno metro gylyje nuo kamino viršaus). Laikui bėgant, susikaupę ant kamino sienelių suodžiai ir dervos gali užsiliepsnoti – yra žinomi ir tokie atvėjai. Kaip rodo patirtis, naudojant granulinį katilą su mažu (apie 40 l)  vandens tūriu panašaus ploto ir šiluminių charakteristikų pastato šildymui sunaudotų per šildymo sezoną medienos granulių kiekis gali būti iki  40% didesnis, nei su katilu, kuriame  vandens tūris  yra apie 165 l !    

      Gamintojai granuliniams katilams nurodo pakankamai aukštą veikimo nvk , dažnai apie 90%. Katilo pase jo nvk  nurodomas dirbant  nominalia galia, tačiau  maksimali nvk reikšmė daugeliui katilu pasiekiama, dirbant  60-90% apkrovimu (pvz., dirbant šiuo apkrovimu, iš kokybiško granulinio katilo  išeinančių degimo produktų temperatūra siekia tik apie 100-130ºC). Vartotojui įvertinti dirbančio katilo efektyvumą ir kaitinamų paviršių užterštumą padėtu įrengtas už katilo termometras (jį įsigyti galima daudelyje šildymo technika prekiaujančių parduotuvių), skirtas degimo produktų temperatūrai matuoti.

     Rinkoje pasirodė universalūs katilai, kuriuose, nurodoma, naudojamas ypač tobulas ir efektyvus, leidžiantis sutaupyti iki 20% kuro,  degimo proceso reguliavimas  naudojant vadinamąjį λ-zondą (kurio pagalba matuojamas deguonies kiekis degimo produktuose, ir pagal kurio parodymus elektroninis katilo darbo reguliatorius reguliuoja ventiliatoriaus galią). Tačiau, kažkodėl, tokio efektyvaus įtaiso standartinėje katilo komplektacijoje dažnai nebūna, ir jį siūloma įsigyti papildomai. Biokurą deginančių pramoninių katilų degimo proceso reguliavimui taip pat yra naudojamas λ-zondas, tačiau šiuo atvėju jis būną įrengiamas už ciklonų, skirtų išvalyti išeniančius iš katilo degimo produktus nuo esančių juose kietųjų dalelių. Sunku įsivaizduoti, jos įrengtas už buitinio katilo (kuriame gali būti deginami medžio ir anglies granulės, grūdai ir  malkos), nesant jokios degimo produktų valymo įrangos, λ-zondas galės patikimai veikti nors kiek ilgesnį laiką.

     Renkantis granulinį katilą, reikėtų pasidomėti ne tik jo kaina, bet ir daugeliu kitų dalykų, pvz., koks yra vandens tūris katile; kokiu būdu atliekamas kuro uždegimas degiklyje ( rankinis ar elektrinis); ar yra patogu atlikti degiklio ir katilo paviršių valymą nuo pelenų; kokiu režimu dirba katilas, pasiekus nustatytą katilę temperatūrą; kokiu būdu, kintant katilo darbo galiai, vykdomas kuro-oro santykio reguliavimas degiklyje; koks pasiekiamas oro taršos degimo produktais lygis; kelis apsaugos lygius turi katilas ir kaip efektyviai jie veikia nenumatytais atvėjais; koks pasiekiamas triukšmo lygis dirbant  katilui; kokio dydžio yra  vidutines elektros energijos sąnaudos katilo darbo metu?

     Turint atsakymus į šiuos klausimus taps lengviau suprasti, kuris katilas gali dirbti saugiai, patikimai ir ekonomiškai, ir dėl kokių priežąsčių skiriasi granulinių katilų kainos.